文章基本信息

标题：Kaip kirčiuosime paprastuosius daiktavardžius kardas, šalmas, šarvas?
本地全文：下载
作者：Vidas KAVALIAUSKAS
期刊名称：Žmogus ir Žodis
印刷版ISSN：1392-8600
电子版ISSN：1822-7805
出版年度：2012
卷号：14
期号：1
出版社：Vilnius Pedagogical University
摘要：Lietuvi. kalboje yra .od.i., kuri. kir.iavimas dar nenusist ov.j.s. Realioji vart osena ne visada palaiko kodifikuot. kir.iavimo norm.. Atsi.velgusi . sistemi.kumo reikalavimus ir realiosios vartosenos polinkius, Valstybin. lietuvi. kalbos komisija patiks-lino kai kuri. paprast.j. daiktavard.i. kir.iavimo no rmas, tarp j. ir daiktavard.i. ka rdas, .a lmas, .arvas. Ankstesn.je lingvistin.je literatūroje, .ody -nuose beveik visada buvo fiksuojami .i. .od.i. tik tvirtaprad.s .aknies 3 kir.iuot.s variantai. Ta.iau kal-boje labiau paplit. yra tvirtagal.s .aknies 4 kir.iuot.s variantai. Valstybin. lietuvi. kalbos komisija .teisino abu variantus: kárdas ir kar? das, .álmas ir .amas, .árva s ir .ar? vas. Pak oreguotas .i. daiktavard.i. kir.iavimo normas i. dalies palaiko realioji varto -sena – j. kir.iavimas kalboje n.ra nusistov.j.s, abu variantai, kaip konkuruojan.ios formos, yra reika-lingi. .teisinti antrieji tvirtagal.s .aknies 4 kir.iuot.s variantai, anks.iau laikyti kir.iavimo klaidomis, yra populiarūs ir gerokai lenkiantys pagrindinius tvirta-prad.s .aknies 3 kir.iuot.s variantus. Tai rodo trijuo -se skirtinguose Lietuvos regionuose atliktas i.samus .i. daiktavard.i. vartosenos tyrimas (eksperimente dalyvavo 500 respondent.), .vairios student. apklau -sos. Pasilikus tokioms .i. daiktavard.i. kir.iavimo tendencijoms ateityje, svarstytina, ar nevert.t. dar kart. kodifikuoti j. kir.iavimo norm., sukei.iant variantus vietomis: kar? das (4) ir kárdas (3), .amas (4) ir .álmas (3), .ar?vas (4) ir .árvas (3).
其他摘要：There are words in the Lithuanian language show-ing a tendency of unsettled accentuation. The real us-age does not always support a codified accentuation norm. With reference to systemisation requirements and the tendencies of actual usage, the State Com -mission of the Lithuanian Language corrected the accentuation norms of certain simple nouns, among them the nouns kardas, .almas, .arvas. As a rule, the previous linguistic literature and dictionaries used to record the variants of the words under analysis with an acute root belonging to accentual paradigm (3) only. However, the variants with a circumflex root of accentual paradigm (4) are also very common in the language. The State Commission of the Lithua-nian Language established both variants: kárdas and kar? das, .álmas and .amas, .árvas and .ar? vas.The real usage supports the corrected accentuation norms of the said nouns in part – their accentuation in the language is not settled; both variants are required as competitive forms. Previously considered accentua-tion mistakes, the variants with a circumflex root belonging to accentual paradigm (4) established as secondary variants are popular and far more com -monplace than the principal variants with an acute root belonging to accentual paradigm (3). Such a tendency is illustrated by a comprehensive study of the usage of the nouns under discussion carried out in three different Lithuanian regions (500 respondents participated in the experiment) and various student surveys. With such accentuation tendencies of the nouns under analysis in the future, it should be con -sidered whether their accentuation norms should not be re-codified by reversing the order of the variants: kar? das (4) and kárdas (3), .amas (4) and .álmas (3), .ar?vas (4) and .árvas (3).
关键词：paprastasis daiktavardis; tvirta-;prad. ir tvirtagal. priegaid.s; kir.iavimo variantai; ;realioji vartosena; bendrin. lietuvi. kalba
其他关键词：simple nou n; acute and circumflex ;accents; accentuation variants; real usage; Standard ;Lithuanian.; var currentpos;timer; function initialize() { timer=setInterval("scrollwindow()";10);} function sc(){clearInterval(timer); }function scrollwindow() { currentpos=document.body.scrollTop; window.scroll(0;++currentpos); if (currentpos != document.body.scrollTop) sc();} document.onmousedown=scdocument.ondblclick=initialize56;Kaip kir.iuosime paprastuosius daiktavard.ius kardas; ;.almas; .arvas.;How to stress simple nouns kardas; .almas; .arvas.;Lietuvi. kalb oje kai kuri. .od.i . kod ifikuota ;kir.iavimo norma n.ra stabili. Gy vojoje kalboje ;galima pasteb.ti nema.ai atvej.; kai norminis kir.ia-;vimo variantas yra benykstantis; daugiau vartojamas ;kitas variantas; kuris neretai n.ra .teisintas. Gyvoji ;.nekamoji kalba kartais būna negr..tamai nutolusi ;nuo kodifikuotos kir.iavimo normos. Tokiu atveju ;tikslingiau būt. atsi.velgti . realiosios vartosenos ;polinkius ir kodifikuoti norm. taip; kad ji būt. pri-;imtina daugeliui kalbos vartotoj.. .Variant. buvimas ;yra ne ma.iau esmin. normos savyb.; kaip jos sta-;bilumas; nes norma visada yra paslanki; dinami.ka; ;o jos stabilumas ne stati.kas; o lankstus. Variant.; ;dub let ini. ly .i. gausumas negali būti laiko mas ;bendrin.s kalbos trūkumu. .inoma; ne visi dubletai ;yra reikalingi; bet d.l j. nereikia daug sielotis; kalba ;gana greitai juos arba stilisti.kai diferencijuoja; arba ;visi.kai j. atsisako. Ypa. dr.siai lietuvi. bendrin.je ;kalboje tur.t. būti .teisinami kir.iavimo dubletai; nes ;.ia dar daug kas nenusistov.j.; o .vairūs m.ginimai ;t. ar kit. form. kir.iavim. kodifikuoti jau ne kart. ;yra patyr. nes.km." (Girdenis; 1970; 66). .inoma; ;.teisinti variant.; kurie; nors ir i.plit. .nekamojoje ;kalboje; yra ned.sningi; nebūdingi bendrinei kalbai; ;.eid.iantys kir.iavimo sistem.; negalima. Apskri-;tai tur.t. būti ai.ki kodifikacijos kryptis – juk per ;daug variant. irgi negerai. Spr.sdami .i. problem.; ;kir.iavimo norm. kodifikuotojai tur.t. atsi.velgti . ;sistemi.kumo reikalavimus ir realiosios vartosenos ;polinkius. Populiari. sistemini. variant. bendrin.je ;kalboje nereik.t. vengti – jie gal.t. būti kodifikuoti ;kaip kir.iavimo norma. Tokie variantai gali bū ti ;vartojami kaip .konkuruojan.ios formos; i. kuri. ;viena gali būti .alutin. ar besitraukianti norma arba ;abi yra lygiaver.iai normos variantai" (Miliūnait.; ;1995; 42). ;Valsty bin . lietuv i. kalbo s k omisij a (VLKK) ;2003 m. pri.m. Rekomendacij. D.l kai kuri. pirmi-;ni. (paprast.j.) daiktavard.i. kir.iavimo Nr. K-2; ;kurioje p asiūl. i. dalies patikslinti 45 paprast.j. ;daiktav ard .i. kir.iavimo normas (Pakerys; 2003; ;4–5; http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/tartis-kirciavi-;mas/rekomendacija2.html). VLKK nutarimas priim-;tas atsi.velgus . kalbos sistemingumo reikalavimus ;ir . kai kuriuos fragmenti.kus realiosios vartosenos ;duomenis. Siekiant i.siai.kinti; kaip realioji vartosena ;palaiko min.t. VLKK nutarim.; 2009–2010 m. buvo ;atliktas eksperimentinis tyrimas; kuriame dalyvavo ;500 respondent. i. 3 skirting. Lietuvos vietovi.; t. y. ;Lazdij. ir Mol.t. rajon.; Prien. miesto. Tyrimo re-;zultatai parod.; kad daugum. pakeist. ar patikslint. ;paprast.j. daiktavard.i. kir.iavimo norm. palaiko ;realioji vartosena (.r. Kavaliauskas; 2011; 425–435). ;.io darbo tikslas – pla.iau aptarti 3 paprast.j . ;daiktavard.i. (kardas; .almas; .arvas) kir.iavimo ;kodifikacijos raid. ir patikrinti; kaip jie kir.iuojami ;kasdien.je kalb oje. Respon dent. buv o p ra.oma ;perskaityti sakinius; kuriuose tarp kit. .od.i. buvo ;ir tiriamasis daiktavardis. Respondentams skaitant ;sakinius; anketose buvo .ymima; kaip jie kir.iuoja ;rūpim. daiktavard. (buvo teikti tokie sakiniai: Niekas ;negim. su kardu rankoje. Kariai turi vario .almus. ;.ie gyvūnai .arvus turi). Tokiu būdu gauti i.samūs ;rezultatai; atspindintys tirt. daiktavard.i. reali.j. ;vartosen.. Jie buvo dar lyginami su Antano Pakerio ir ;Veros Mauricait.s anks.iau Vilniaus pedagoginiame ;universitete atliktais student. kir.iavimo polinki. ;tyrim. ir 5 Lietuvos universitet. vykdomo projekto ;.Jaunimo k ir.iavimo polinkiai" duomenimis. Pa-;grindinis .io darbo metodas – respondent. apklausa; ;anketavimas; gaut. rezultat. analiz.; lyginimas su ;ankstesniais ir naujausiais tyrim. rezultatais; tiria-;m.j. daiktavard.i. kir.iavimo n ormos fiksavimo ;kalbin.je literatūroje per.valga. Realiosios vartose-;nos tyrimai turi praktin. vert. – j. rezultatais gal.s ;pasinaudoti kir.iavimo norm. kodifikuotojai.;Paprastieji daiktavard.iai kardas; .almas; .ar-;vas turi bendr. pana.um.: jie visi dviskiemeniai; ;.akniniame ilgajame skiemenyje turi mi.r.j. dvi-;gars.; p rasided ant. a. Vi suo se D. fiksu ota buvo ;ta pati kir.iavimo norma – tvirtaprad.s .aknies 3 ;kir.iuot.. VLKK greta 3 kir.iuot.s variant. .teisino ;ir realiosios vartosenos labiau remiamus tvirtagal.s ;.aknies 4 kir.iuot.s variantus kar?das; .amas; .ar?vas. ;Daik tavard.iai kardas; .almas; .arvai yra da.nai ;vartojami kaip terminai karybos specialist.; ta.iau jie ;pla.iai vartojami ir kit. kalbos vartotoj. (D. .od.i. ;.almas; .arvas pateikta keletas reik.mi.). Elektro-;ninio da.ninio .odyno (.r. B.; 20 04) duomenys ;rodo; kad jie tarp 45 paprast.j. daiktavard.i.; kuri. ;kir.iavimo normas VLKK patikslino; yra vidutinio ;vartojimo da.numo (kardas – 16 vieta; .almas – 17; ;.arvas – 30) (tyrim. atliko V. Mauricait.; .r. Mau-;ricait.; 2006; 39–45).;.odynu ose; akcentolog ijos ir kitoj e k albi n.je ;literatūroje paprastasis daiktavardis kardas nurodo-;mas esantis 3 kir.iuot.s: kárdas 3 – D.;1;313; D.;2 ;284; D.;3 ;284; D.;4 ;284 ; D.;6e; LKRV 110; LKR. ;231; LKT. 133; LV 313; Bernad i.ien.; 1 973; 6 0; ;Pakerys; 1968; 13; 30; Pakerys; 1994; 27; Skard.ius; ;1936; 56; Vaitkevi.iūt.; 2004; 30; Vitkauskas; 1988; ;76. Kitokie variantai buvo teik ti retai: kárdas 3;1 ;(LK. V; 271); ká rdas 3 ir kar?das 4 (Kamantaus-;kas; 1929; 54; taip pat n aujausioje akcentologijos ;literatūro je; i.leistoje p o VLKK Rekomendacijo s ;paskelbi mo; – Miku l.nien.; P ak ery s; Stu nd.ia