摘要:Straipsnyje aptariama galimybë graikø filosofijos fenomenà analizuoti „netechniniu“ aspektu (ieðkant alternatyvos tam,kà Heideggeris apibûdina kaip màstymo „techninio“ interpretavimo aspektà);siûloma ðá fenomenà traktuoti kaip diskursà,kurio reikðmë nepriklauso nuo praktinio taikymo sàlygø.„Ne_techniniu“ poþiûriu graikø filosofija – tai idealaus tikslo siekis,galima sakyti,idëjos apskritai siekis,nesutampantis su jokiais kasdieniais interesais.Straipsnyje iðkeliama hipotezë,jog graikø filosofijos savivokos ar refleksijos pradinës formos yra ne naujai atsiradusios,bet perimtos ið ankstesniosios lite?ratûrinës tradicijos.