Lithuanian industry personnel value orientation towards innovativeness: analysis, evaluation and improvement possibilities/Lietuvos pramones darbuotoju vertybines orientacijos inovatyvumo atzvilgiu: analize, vertinimas ir gerinimo galimybes.

Maceika, Augustinas ; Janciauskas, Bronius

1. Ivadas

Pramones imoniu darbuotoju vertybines orientacijos vaidina svarbu vaidmeni gerinant ju veikla, isgaunant geresnius ekonominius-socialinius rezultatus ir ju kokybe. Tokiu budu pasiekiamas aukstesnis konkurencingumo lygmuo. Ribojimai, kurie veikia gamybinio personalo inovatyvuma, atsiranda bendrojoje imones politikoje, ypac inzinerineje, ekonomineje, socialineje ir kulturos gerinimo srityse.

Tyrimo objektas: inovatyvumo kaip vertybes vertinimas pramones imonese ir siu imoniu darbuotoju inovatyvumo didinimo nauju galimybiu atskleidimas.

Straipsnio autoriu tikslas--isnagrineti, paaiskinti ir ivertinti platesnes inovatyvumo didinimo galimybes, kurias butu galima panaudoti pramones imoniu darbuotoju vertybinems orientacijoms stiprinti.

Siekiant pramones imoniu veiklos sekmes, vienas is svarbiausiu veiksniu, uztikrinanciu sekminga veikla, yra jos darbuotoju inovatyvumas. Teoriniu poziuriu vienareiksmiskai nenustatyta, kaip darbuotoju inovatyvumas tampa imones vertybiu sistemos dalimi, kaip ji reikia vertinti bei panaudoti gamybines veiklos efektyvumui didinti. Praktikoje nemaza zmoniu dalis is viso nesuvokia sios savokos reiksmes. Si problema itin aktuali, nes siuolaikinei visuomenei svarbu, kad inovaciju kokybe nuolat geretu ir padetu stiprinti silpnejancias ir net isnykstancias gamybas. Inovaciju suvokimo svarba sekmingai organizaciju veiklai pabreze ir D. Dobni, J. R. B. Ritchie ir W. Zerbe (2000). S. Rao (2007) nurode, kad neteisingas vertybiu vertinimas gali sukelti katastrofas arba neleisti adekvaciai reaguoti i ju padarinius.

Isipareigojimai, pasitikejimas ir salygos keistis nuomonemis, anot J. Storey (2005), yra derybu objektas, taciau rimtesni pokyciai neimanomi be darbuotoju ugdymo, kaip teigia M. Mark Cook (2000). Pasak J. A. Staskeviciaus (2004), darbuotoju inovatyvumas pasireiskia ju gebejimu atnaujinti materialiosios ir nematerialiosios kulturos elementus, uztikrinti gamybos ir teikiamu paslaugu bei prekiu kaitos procesa, naudojant naujas mokslo zinias, darbo metodus, technologijas ir patentuotus isradimus. Tuo tikslu butina panagrineti vertybine siu gebejimu atsiradimo baze.

Sios problemos sprendimui isvystytose rinkos ekonomikos salyse skiriama vis daugiau demesio, nes siuolaikines imones sekme daugiausia priklauso nuo to, kaip gerai suderinami imones akcininku, darbuotoju visumos ir atskiru joje dirbanciu zmoniu interesai bei tenkinami ju poreikiai, igyvendinant strateginius imones tikslus.

Akivaizdu, kad visi zmones turi igimtu savybiu igudziams ir gebejimams kaupti. Sios savybes su skirtinga atskiriems individams sparta kinta veikiant zmogaus egzistencija uztikrinanciai aplinkai.

Viena ryskiu prigimtiniu zmogaus savybiu--gebejimas stebeti, analizuoti ir vertinti jo egzistencija uztikrinancia aplinka, kaupti reikiamas zinias, kurias naudinga taikyti egzistencinei aplinkai tobulinti. Sis zmogaus gebejimas ir sudaro prielaidas jo inovatyvumui isugdyti. Straipsnio autoriu pateiktos zmogaus inovatyvumo istakos ideja neblogai tinka ir siauresniu jo buties aspektu--ukines veiklos srityje. Butent inovatyvuma ukines veiklos srityje vainikuoja nauja ideja arba inovacija ir jos taikymas ukines veiklos procese.

Taciau inovatyvumas zmogaus ukines veiklos srityje reiskiasi naujomis savybemis, kaip antai jis gali buti samoningai valdomas, t. y. analizuojamas, vertinamas, planuojamas, kontroliuojamas, skatinamas ir pan. Del minetu ir kitu valdymo veiksmu sios savokos esme sudarantys jo kurybiskumas ir verslumas gerokai suaktyvej a ir atitinkamai padidina ekonomine bei socialine nauda, teikiama paciam individui ir visai visuomenei.

Norint sia problema Lietuvos pramoneje sekmingai spresti, tikslinga tirti ir kuo placiau panaudoti vertybines jos darbuotoju orientacijas inovatyvesnei veiklai vykdyti remiantis inovacijomis, sukuriamomis tiek savoje imoneje, tiek kitose imonese. Straipsnio autoriai, ieskodami sios problemos sprendimo, netradiciniu ir platesniu jo naudojimo praktineje veikloje galimybiu, atliko tiesiogini inovatyvumo vertinimo imonese tyrima.

2. Imones darbuotoju poreikis inovacinems vertybems ir jo formavimasis

Zmoniu vertybiniu orientaciju istakos--ju susiformavusios nuostatos, interesai ir poreikiai. Atlikti moksliniai tyrimai tai patvirtina. Antai interesu ir poreikiu motyvacijos problemai nagrineti skiriami net atskiri leidiniai (Hiam 2003). Kituose leidiniuose gilinamasi i interesu bei poreikiu vertinimo ir skatinimo problemas parenkant darbuotojus (Cook 2000). Darbuotoju nuostatoms didele itaka turi juos supanti aplinka ir pastovus kurybiskumo ugdymas nuo pat vaikystes (Stoskus, Berzinskiene 2005). Nauji fenomenai daznai konfliktuoja su vyraujanciomis morales normomis ir poziuriais, nes jie priestarauja tradiciniams stereotipams (Ciegis et al. 2008). Tenka spresti inovaciju komandos nariu suderinamumo problemas ir nagrineti kurybingumo vidines motyvacijos dirgikliu itaka sios komandos darnai (Zabielaviciene 2008). Tenkinant darbuotoju poreikius tikslinga sudaryti sutartis su konsultavimo paslaugas teikianciomis imonemis, kurios sprestu specifines kliento problemas, nors patarimai butu ne privalomojo, o rekomendacinio pobudzio (Melnikas et al. 2000).

Prie zmoniu interesu ir poreikiu tyrinejimo logikos dabarties verslo salygomis neblogai dera ju veiklos procesines motyvacijos teorijos teiginiai. Pagal juos zmogaus elgesys yra susijes su tam tikromis viltimis, bandymais jas igyvendinti egzistencinei busenai gerinti. Tuo tikslu pasirenkama atitinkama elgsena, o ne vien tik konkretus intereso ar poreikio tipas. Veiklos procesines motyvacijos teorijose svarbia vieta uzima ne tik orientacija i atlyginima uz atlikta darba, bet ir visa tai, ka zmogus puoseleja ir vertina.

Taigi, straipsnio autoriai mano, kad darbuotojo pasirenkamos elgsenos tipas aprepia ne tik juntama egzistencine busena, kaip islikti tenkinant konkretu poreiki (pavyzdziui, atlikti darba ir gauti atlyginima), bet ir labiau neapibreztus dalykus, tokius kaip vilti, fantazijas ir bandymus jas is dalies ar iki galo igyvendinti. Sie veiksniai vercia darbuotoja toliau lavinti savo igudzius ir gebejimus, stiprinancius jo kurybini ir verslumo potenciala, galiausiai pasireiskianti individo inovatyvumu. Imoneje sudarius tinkamas materialines, ekonomines ir socialines darbuotojo inovatyvumo pletojimo salygas, jis papildomai saviraiskos poreikio skatinamas parengs ir pasiulys inovacija. Jo inovatyvumas igaus konkrecia israiska, galbut turincia ir praktine verte.

XXI a. verslo praktikoje bus itin svarbu ismokti kuo sekmingiau atlikti imones darbuotoju inovatyvumo vadyba, kuri taps nauju, didziules potencijos gamybos ir ja aptarnaujanciu veiklu efektyvumo didinimo svertu. Susiformaves darbuotoju poreikis inovacinems vertybems gales buti patenkinamas siekiant kur kas aukstesnio lygmens tikslu, kuriu pagrinda tures sudaryti norai pasiekti ypac gera imoniu padeti ir siekti nuolatinio tolesnio tobulejimo.

Tai bus kur kas realesnes pastangos negu bandymai spresti darbuotoju veiklos efektyvumo didinimo problema taikant gamybines veiklos motyvacija.

3. Darbuotoju vertybiniu orientaciju inovatyvumo atzvilgiu tyrimas salies pramones imonese

Pagrindine inovatyvumo tyrimo ir jo rezultatu taikymo sritis yra pramones imoniu darbuotoju veiklos gerinimas. Tyrimas atliktas 34 Lietuvos pramones imonese, kuriose buvo apklausti 243 siu imoniu darbuotojai.

Tiriamoji sritis priskiriama organizacines teorijos nagrinejamoms studijoms ir taikomojo pobudzio sritims. Akivaizdu indeli cia inesa socialiniai mokslai, paremti sisteminiu poziuriu, elementu analize ir atitinkamomis visuomenes individu nuomoniu apklausomis. Tam gali buti taikomi kiekybiniai ir kokybiniai metodai, ekspertinis vertinimas. Tokie vertinimai ypac naudingi imones darbuotoju interesams istirti ir poreikiams apibrezti. Autoriu nuomone, vertybiu teorijos nagrinejama vertybiu prigimtis, ju vertinimo kriterijai yra svarbus ne tik atliekant vidinius darbuotoju tyrimus, bet ir formuojant paciu organizaciju orientyrus, filosofija ir politika. Siame straipsnyje taip pat taikyti lyginamosios analizes metodai, padeje isnagrineti skirtingu objektu savybes, kurias galima naudoti sekmingai imoniu vadybai. Nagrinejamos vertybines orientacijos ivairiose imonese gali buti skirtingos. Todel tyrimu ir rezultatu vertinimo metodai gali buti taikomi tie patys arba pagal poreiki atnaujinami bei papildomi objektyvumo didinimo tikslais.

Parametrams ivertinti skaiciuojama apklaustuju imties atsakymu vidutine reiksme. Cia panaudota balu perskaiciavimo i 0-100 balu skale metodika (Bayol et al. 2000; Grigoroudis et al. 2004).

Inovatyvumo kaip vertybes vertinimo vidurkis (esama padetis) nustatomas pagal sia formule:

INV[p.sub.a] = 100/N [N.summation over (i=1)](([C[p.sub.i]] + E[p.sub.i])[P.sub.i] - [min.sub.I]/[max.sub.I] - [min.sub.I]), (1)

cia: N--imties dydis (apklaustuju respondentu skaicius); C[p.sub.i] - i-tojo apklaustojo kurybiskumo vertinimas balais (nuo 1 iki 5); E[p.sub.i]--i-tojo apklaustojo verslumo vertinimas balais (nuo 1 iki 5); [P.sub.i]--i-tojo apklaustojo inovatyvumo suvokimas balais, kuris atitinka apklaustojo nuomones svori (nuo 1 iki 3); [max.sub.I]--maksimalus galimas inovatyvumo kaip vertybes vertinimas balais (musu atveju 30 balu); [min.sub.I]--minimalus galimas inovatyvumo kaip vertybes vertinimas balais (musu atveju 2 balai).

Panasiai apskaiciuojamas inovatyvumo kaip vertybes pageidaujamo vertinimo vidurkis (norima padetis):

INV[d.sub.a] = 100/N [N.summation over (i=1)](([C[d.sub.i]] + E[d.sub.i])[P.sub.i] - [min.sub.I]/[max.sub.I] - [min.sub.I]), (2)

cia: C[d.sub.i]--i-tojo apklaustojo pageidaujamas kurybiskumo vertinimas balais (nuo 1 iki 5); E[d.sub.i]--i-tojo apklaustojo pageidaujamas verslumo vertinimas balais (nuo 1 iki 5).

Imoniu bukles vertinimo vidurkis nustatomas pagal tokia formule:

[SIT.sub.a] = 100/N [N.summation over (i=1)]([SIT.sub.i] - [mi.sub.SIT]/[max.sub.SIT] - [min.sub.SIT]), (3)

cia: [SIT.sub.i]--i-tojo apklaustojo imones bukles vertinimas balais (nuo 1 iki 5); [max.sub.SIT]--maksimalus galimas imones bukles vertinimas balais (musu atveju 5 balai); [min.sub.SIT]--minimalus galimas imones bukles vertinimas balais (musu atveju 1 balas).

Pokyciu apimties per metus vertinimo vidurkis (esama padetis) nustatomas pagal formule:

CH[p.sub.a] = 100/N [N.summation over (i=1)](CH[p.sub.i] - [min.sub.CH]/[max.sub.CH] - [min.sub.CH]), (4)

cia: CH[p.sub.i]--i-tojo apklaustojo imoneje ivykusiu pokyciu apimties per metus vertinimas balais (nuo 1 iki 5); [max.sub.CH]--maksimalus galimas pokyciu apimties per metus vertinimas balais (musu atveju 5 balai); [min.sub.CH]--minimalus galimas pokyciu apimties per metus vertinimas balais (musu atveju 1 balas).

Panasiai apskaiciuojamas pageidaujamos pokyciu apimties per metus (norima padetis) vertinimo vidurkis:

CH[d.sub.a] = 100/N [N.summation over (i=1)](CH[d.sub.i] - [min.sub.CH]/[max.sub.CH] - [min.sub.CH]), (5)

cia: CH[d.sub.i]--i-tojo apklaustojo pageidaujamu pokyciu imoneje apimties per metus vertinimas balais (nuo 1 iki 5).

4. Darbuotoju igytu vertybiniu orientaciju inovatyvumui suinteresuotumas ir vertinimas nagrinetose imonese

Atlikti tyrimai rodo, kad tik maziau nei puse respondentu teisingai supranta inovaciju savoka. I klausima, kas yra inovacijos, tiksliai atsake 49,8 % respondentu, netikslus atsakymas buvo gautas is 39,5 % respondentu, neatsake 10,7 % respondentu.

Nustatyta, kad del neaiskiu aplinkybiu imoniu sekretoriu ir darbininku inovatyvumo orientacines vertybes gan panasios ir yra gan zemos. Pavyzdziui, darbininku inovatyvumo kaip vertybes vertinimas sudare 49,62 balo, o norimos situacijos--57,42 balo. Sekretoriu ir panasiu darbuotoju grupes nariu inovatyvumo kaip vertybes vertinimas dabarties situacijoje sudaro 50,89 balo, o norimos padeties--57,59 balo (1 pav.). Tai sukelia letai kintancios ju veiklos organizavimo, is esmes monotoniskos aplinkybes, nereikalaujancios nauju igudziu ir gebejimu. Darbininkams tai neracionalu, nes jie tiesiogiai prisideda prie BVP kurimo, ir didinti ju veiklos efektyvuma yra butina. Be to, ju imoneje buna nepalyginti daugiau negu tarnautoju, tad jiems skirtinas rimtesnis demesys.

[FIGURE 1 OMITTED]

Nelygiaverte situacija egzistuoja tarp inzinieriu ir rinkodaros personalo. Jeigu imoneje islieka zema rinkodaros specialistu vertybine orientacija inovatyvumo atzvilgiu, tada rinkos ekonomikos salygomis imoneje esama tikro stabdzio, nes butent jie, remdamiesi rinkos keliamais reikalavimais gaminiams, turi zadinti inzinieriu inovatyvuma ir inovaciju paieska ju tobulinimui, kad ju konkurencingumas rinkose vis stipretu. Nelengva suvokti, kodel rinkodaros specialistu vertybine orientacija inovatyvumo atzvilgiu taip atsilieka nuo inzinieriu. Cia nustatytas 7,39 balo skirtumas dabarties situacijoje ir 21,57 balo skirtumas norimoje situacijoje.

Labiau lygiaverte situacija egzistuoja vertybiniu orientaciju srityj e tarp nagrinetu imoniu direktoriu ir skyriu vadovu, vadybininku. Inovatyvuma direktoriai ivertino 67,09 balo, o skyriu vadovai bei vadybininkai--63,49 balo. Kiek didesnis skirtumas gautas del norimos inovatyvumo busenos. Direktoriu vertinimas sudare 76,79 balo, o skyriu vadovu bei vadybininku--70,04 balo. Sio skirtumo logika straipsnio autoriams priimtina, nes imoniu direktoriai, kaip atsakingiausi asmenys, daugiausia masto apie imones veiklos sekme suprasdami, kad inovatyvu-mas ir inovacijos yra svarbios sekmes salygos.

Pagaliau idomu tai, kad sekretoriu ir darbininku norimos vertybines orientacijos inovatyvumo atzvilgiu is esmes sutampa, o inzinieriu, imones direktoriu ir ju padaliniu vadovu akivaizdziai virsija nustatyta realia busena. Rinkodaros specialistai nepatenka i si "ansambli", t. y. atvirksciai, ju vertybines orientacijos norimo inovatyvumo atzvilgiu netgi sumazeja. Tai faktas, rodantis kad sie specialistai tirtose imonese tinkamai nerealizuoja jiems patiketos veiklos paskirties ir vaidmens.

Autoriu tyrimai patvirtina, kad metinis ivykstanciu pokyciu kiekis pagal tarnautoju ir darbininku kategorijas taip pat palyginti panasus ir uzima vidutine pozicija (1 pav.). Del to nesiformuoja paskatos, stiprinancios inovatyvumo jausma ir inovacines veiklos poreikius.

Gan panasus metiniai vykstanciu pokyciu kiekiai matomi netgi pagal inzinieriu ir rinkodaros specialistu kategorijas. Tikra tai, kad tarp rinkodaros specialistu vyrauja mazesniu metiniu pokyciu apimciu siekis. Tarp inzinieriu sioje srityje esama reiksmingo skirtumo, t. y. norima daug daugiau, nei realiai imanoma. Tai reiksmingi verslo veiklos stagnacijos pozymiai tirtose imonese.

Pagal imoniu vadovu kategorijas, t. y. tarp direktoriu ir vadybininku vyrauja situacija, panasi i inzinieriu, taciau cia pastebimai atsilieka atskiru padaliniu vadovai. Isvada ta, kad inovatyvumo jausmo ir inovaciju paieskos noru daugiausia esama tarp vadovu ir inzinieriu. Tai paaiskintina ju didesnes atsakomybes uz imones veiklos rezultatus pajautimu ir sio pobudzio realiju suvokimu. Del anksciau minetu aplinkybiu tai naturalu, taciau pagrindinis imones veiklos isteklius, t. y. darbininkai, sekretoriai ir kiti specialistai, nenori didesniu arba bet kokiu pokyciu. Taciau nemaloniausia isvada, kad imones vadovai nesugeba izvelgti ir rasti priemoniu p agrindines veiklos istekliaus (darbininku, sekretoriu ir kitu specialistu) vertybines orientacijos inovatyvumui stiprinti ir igudziams, skirtiems konkrecioms inovacijoms kurti bei igyvendinti, ugdyti.

[FIGURE 2 OMITTED]

Pazymetina, jog pateiktos mintys grindziamos norimu metiniu pokyciu dydziu situacija. Antai darbininku ir sekretoriu grupese ju norai nedaug, bet issiskiria. Velgi tai lemia ne tik skirtingas veiklos turinys, bet ir jos vyksmo salygos, t. y. darbininku atliekama veikla monotoniskesne ir nuobodesne, neretai vykstanti kur kas pavojingesnemis (nemazo triuksmo, vibracijos, oro uzterstumo, nestabiliu temperaturiniu svyravimu) veiklos salygomis.

Dabarties imones situacija geriausiai vertino direktoriai ir rinkodaros specialistai. Didziausi pesimistai buvo inzinieriai, kurie situacija ivertino kaip vidutiniska.

Inovacines situacijos imonese tyrimo rezultatai buvo apdoroti taikant koreliacines analizes metoda. Istyrus koreliacijos koeficientus R tarp inovatyvumo kaip vertybes vertinimo ir metiniu pokyciu apimties imonese, nustatyta, kad beveik visais atvejais yra labai silpni rysiai tarp siu parametru tiek pagal bendra visu respondentu imti, tiek pagal funkcines grupes (2 pav.). Cia issiskiria tik sekretores ir panasus darbuotojai, kuriu inovatyvumo vertinimas siejosi su metiniu pokyciu vertinimu. Koreliacijos rysiai tarp norimos inovatyvumo situacijos ir norimu metiniu pokyciu apimties stipriausi buvo inzinieriu funkcineje grupeje.

Silpni koreliaciniai rysiai tarp inovatyvumo kaip vertybes ir metiniu pokyciu imoneje vertinimo parodo, kad, viena vertus, zemas inovatyvumo vertinimas lemia ne inovacinius, o kitokio pobudzio pokycius, bei, kita vertus, su inovacijomis susije pokyciai vyksta tik atskiru funkciniu grupiu aplinkoje. Kai kuriu funkciniu grupiu aplinkoje inovaciniai pokyciai gali buti inicijuoti ir nulemti kitos grupes darbuotoju, todel jie beveik nepriklauso nuo lokaliu ino-vatyvumo vertinimu.

Nagrinejant inovatyvumo ir pokyciu rysi, reikia atsizvelgti i situacija, kada naujos vertybiu sistemos ir inovacines veiklos modelio pripazinimas ir paskleidimas imanomas esant lyderiams, formuojantiems vertybiu sistema grindziama pokyciu politika. Cia tarp atskiru funkciniu grupiu galimi barjerai, kuriu pagrindas--nenoras prarasti savo statusa ir nuolat keisti savo igudzius, juos priderinti prie veiklos, uztikrinancios visu padaliniu vienoda isitraukima i inovacine veikla. Problema sprendziama vykdant kryptinga skirtingu interesu grupiu inovacinio lygio ir vystymosi greicio suvienodinimo veikla. Daznai turimo strateginio pranasumo negalima isnaudoti, jei yra dideliu imones ir jos veiklos aplinkos skirtumu. Siuo atveju aplinka nepasiruosusi pramones imoniu siulomam visuotiniam dalyvavimui bendroje gerinimo veikloje. Vertybiu ir inovacines veiklos modelio sklaidos proceso analize, vertinimas, kontrole ir koregavimas gali buti atliekamas ekspertu, kurie ivertina gauta nauda ir patikrina, ar sis procesas buvo efektyvus. Tolesnis inovacines veiklos ir vertybiu sistemos keitimo procesu numatymas butinas strateginiam pramones imones planui sudaryti. Inovacine veikla yra nuolatinis atnaujinimo procesas, kurio pagrindas--adekvati reakcija i imones veiklos aplinkos pokycius.

[FIGURE 3 OMITTED]

Istirti koreliaciniai rysiai tarp inovatyvumo kaip vertybes vertinimo ir dabartines imones bukles suvokimo taip pat yra labai silpni (3 pav.). Cia vel issiskiria tik sekretores ir panasus darbuotojai. Ju inovatyvumo vertinimas esamoje padetyje siejamas su dabartine imones bukle. Inzinieriai inovatyvuma ivertino kaip sekme mazinanti veiksni, taciau rysio tarp tiriamuju parametru sioje funkcineje grupeje beveik nejauciama. Direktoriu vertinimu, esamas inovaty-vumas sietinas su sekme, taciau geresneje situacijoje inova-tyvumo norima atsisakyti. Pazymetina, kad egzistuojantys silpni rysiai tarp visu tirtu darbuotoju vertinimu nulemti palyginti nedideles inovatyvumo itakos imones sekmei, nes inovatyvumas kaip vertybe daugiausia vertinamas tik vidutiniskai (57,82 balo is 100 galimu).

[FIGURE 3 OMITTED]

Istirti koreliaciniai rysiai tarp esamu metiniu pokyciu vertinimo ir dabartines imones bukles suvokimo yra stipresni (4 pav.). Cia issiskiria direktoriai ir finansininkai. Ju esamu metiniu pokyciu imonese vertinimas siejamas su dabartine imones bukle. Siose funkcinese grupese gauti stiprus koreliaciniai rysiai rodo sekmes priklausomybe nuo pokyciu apimciu. Taciau sie pokyciai daugiausia buvo ne inovacinio pobudzio. Rysiai tarp norimu metiniu pokyciu kiekio vertinimo ir dabartines imones bukles suvokimo yra kur kas silpnesni. Cia kai kuriais atvejais buvo gautas neigiamas koreliacijos koeficientas, kuris rodo darbuotoju nora atsisakyti pokyciu suvokiant, kad imones bukle jau yra gera.

Ivertinus tirtu parametru koreliacijos koeficientus nustatyta, kad yra labai silpnas koreliacinis rysys tarp darbuotoju nuomone nusakanciu parametru.

Pramones imoniu inovacinei situacijai tirti svarbus ir kiti veiksniai. Vienas is ju--galimybes tobulinti esama situacija. Cia tenka ivertinti organizacijos biudzeto, darbuotoju gebejimu pritaikymo, visuomeninio palaikymo, techninio ir metodinio aprupinimo galimybes. Nagrinejant sia problema, buvo papildomai istirta darbuotoju nuomone apie smegenu sturmo, kokybes bureliu, tyrimu, produkto pokyciu, inovaciju mokymo, pavyzdziu naudojimo ir licenciju-pirkimo metodu tinkamuma pramones imonems. Tyrimu metu nustatyta, kad metodai yra zinomi. Kaip tinkamiausias imonems ivertintas licencijupirkimo metodas. Jo vertinimu vidurkis buvo 3,81 balo is 5 galimu. Dazniausiai buvo taikomas pavyzdziu metodas, kuri kaip taikoma nurode 60,91 proc. respondentu. Nustatyti vertinimo dydziai tik paryskina nevykusia inovatyvumo situacija, nes tirti metodai ivertinti kaip vidutiniskai tinkami imoniu veiklai.

[FIGURE 4 OMITTED]

5. Darbuotoju vertybiniu orientaciju inovatyvumo atzvilgiu spartesnio ugdymo galimybes

Tobulinant inovacine veikla butina, kad vadovai lyderiai, suvokdami darbuotoju inovatyvuma kaip vertybe, ugdytu ju kurybiskuma ir versluma. Kurybiskumas yra sudetingas ir kompleksiskas procesas, kurio negalima valdyti tiesiogiai. Vadybininkai turetu kurti situacijas, kad darbuotojas galetu patenkinti savo saviraiskos poreikius ir sieti tai su imones tikslo igyvendinimu. Svarbu sudaryti salygas inovatyviai veiklai ir bendradarbiavimui tarp imoniu.

Spartesniam darbuotoju vertybiniu orientaciju inovatyvumo ugdymui, straipsnio autoriu nuomone, butu naudinga atminti tokias bendrasias teorines rekomendacijas:

1. Nuolatinis darbuotoju konsultavimas imoneje ir isoriniu konsultantu pastangomis. Tikslinga rasti reikiamas konsultavimo paslaugas teikiancias imones ir su jomis sudaryti sutartis.

2. Sistemingas darbuotoju mokymas ir informavimas imonese. Cia turetu buti sudaryta informacine sistema ir mokomoji baze, kuri galetu buti periodiskai papildoma specifinemis ziniomis apie inovacijas ir inovatyvumo skatinimo budus.

3. Priemoniu, skatinanciu darbuotoju kurybiskuma ir versluma, naudojimas. Verslumo igudziams igauti reikalingos tiek savarankiskos studijos ir praktika, tiek specialios mokymo programos.

4. Inovacijoms palankios aplinkos sudarymas, t. y. sprendziant sia problema reikalingas lyderis, kuris gebetu organizuoti planinga inovaciju kurimo ir taikymo procesa. Tuo tikslu naudinga skatinti darbuotoju nora dalyvauti inovatyviuose procesuose.

5. Darbuotoju ziniu apie inovacijas kontrole. Verta sudaryti kontroles sistemos elementa, kuris padetu istirti ziniu apie inovacijas lygi. Sis lygis taikytinas specialioms darbuotoju informavimo programoms, skirtoms kontaktams su specialistais.

6. Pastovus mastymas, kaip taikyti motyvavimo priemones, skirtas skatinti teigiama inovacine veikla, kuri neutralizuotu neigiamus kurybos padarinius, kylancius is darbuotoju pasipriesinimo imoneje igyvendinamiems pokyciams.

6. Isvados ir pasiulymai

Atlikus personalo inovatyvumo busenos teorinius ir praktinius tyrimus pramones imonese, daromos sios isvados:

1. Imones personalo inovatyvumo reiskiniui akivaizdziai per mazai skiriama demesio, pirmiausia jo pazinimui ir vadybai mokslo lygmeniu.

2. Si problema turi tokiu trukumu:

a) personalo inovatyvumo turinio geresnio pazinimo ir jo objektyvesnio apibrezimo stoka;

b) inovatyvumo busenos pokyciu matavimo ir vertinimo kriteriju stoka;

c) nuo pirmiau minetu dalyku priklausanciu organizaciniu formu, kurios skirtos inovatyvumo vadybai, pasirinkimo sudetingumu;

d) lyderystes stoka, kuri pasireiskia inovacineje veikloje.

3. Imones personalo inovatyvumo pazinimo ir vadybos praktinis aspektas, suprantama, dar niuresnis. Atlikti tyrimai pramones imonese rodo, kad:

a) vertybines imoniu darbininku orientacijos inova-tyvumo atzvilgiu yra gan zemos. Jos sudaro vos 49,62 balo;

b) imoniu sekretoriu ir panasiu darbuotoju vertybines orientacijos panasios i darbininku. Sios grupes nariu vertinimas siekia 50,89 balo;

c) gan nelygiaverte situacija susidariusi tarp imoniu inzinerijos ir rinkodaros specialistu orientaciniu vertybiu inovatyvumo atzvilgiu. Nelengva suvokti, kodel rin-kodaros specialistu vertybine orientacija inovatyvumo atzvilgiu taip atsilieka nuo inzinieriu. Cia nustatytas 7,39 balo skirtumas;

d) labiau lygiaverte situacija yra vertybiniu orientaciju srityje tarp nagrinetu imoniu direktoriu ir skyriu vadovu bei vadybininku. Inovatyvuma direktoriai ivertino 67,09 balo, o skyriu vadovai bei vadybininkai--63,49 balo;

e) ivertinus tirtu parametru koreliacijos koeficientus nustatyta, kad yra tik labai silpnas rysys tarp bendra darbuotoju nuomone nusakanciu parametru.

4. Straipsnio autoriu nuomone, susidariusiai situacijai gerinti inovatyvumo srityje padetu sie dalykai:

a) kryptingas, didesnis mokslinis ir metodologinis idirbis inovatyvumo pazinimo ir vadybos srityse;

b) nustatytais laiko tarpais imonese tikslinga atnaujinti personalo darbo vietu organizavima, o tai akivaizdziai demonstruotu inovatyvumo ir inovaciju poreiki;

c) tam, kad personalo inovatyvumas tinkamai sietusi su kurybiniu jo potencialu, imoneje reikalinga speciali svietimo ir mokymo programa, ugdanti sios srities zinias ir suvokima;

d) tam, kad imoneje butu ne tik kalbama ir svajojama apie inovatyvuma, tikslinga sukurti ir taikyti praktikoje visam personalui suprantama materialiniu ir moraliniu paskatu sistema;

e) vadovo lyderyste, kuri darbuotojams teiktu pavyzdi, kaip uzsiimti inovacine veikla ir vykdyti pokycius;

f) bendradarbiaujant tarp atskiru organizaciju butina pasiekti, kad Lietuvos lygmeniu inovacinis procesas geriau derintusi prie Europos Sajungos reikalavimu, vyktu tolygiai ir nebutu didelio atotrukio tarp atskiru regionu ar organizaciju.

doi: 10.3846/btp.2010.34

Literatura

Bayol, M. P.; Foye, A.; Tellier, C.; Tenenhaus, M. 2000. Use of PLS Path Modeling to Estimate the European Consumer Satisfaction Index (ECSI) Model, Statistica applicata (Italian Journal of Applied Statistics) 12(3): 361-375.

Cook, M. 2000. Personnel Selection: Adding Value through People. 3rd ed. Chichester: John Wiley & Sons Ltd. 350 p. ISBN 0-471-98158-3.

Ciegis, R.; Gavenauskas, A.; Petkeviciute, N.; Streimikiene, D. 2008. Ethical values and sustainable development: Lithuanian experience in the context of globalization, Technological and Economic Development of Economy 14(1): 29-37. doi:10.3846/20290187.2008.14.29-37

Dobni, D.; Ritchie, J. R. B.; Zerbe, W. 2000. Organizational values: the inside view of service productivity, Business Research 47: 91-107. doi:10.1016/S0148-2963(98)00058-7

Grigoroudis, E.; Siskos, Y. A. 2004. Survey of customer satisfaction barometers: some results from the transport-communications sector, Operational Research 152: 334-353. doi:10.1016/S0377-2217(03)00028-6

Hiam, A. 2003. Motivational Management. New York: AMACOM. 276 p. ISBN 0-8144-0738-2.

Melnikas, B.; Jakubavicius, A.; Strazdas, R. 2000. Inovacijos. Verslas, vadyba, konsultavimas [Innovations. Business, Management, Consulting]. Vilnius: Lietuvos inovaciju centras. 240 p. ISBN 9986-9380-0-7.

Rao, S. 2007. Safety culture and accident analysis--a socio management approach based on organizational safety social capital, Hazardous Materials 142: 730-740. doi:10.1016/j.jhazmat.2006.06.086

Staskevicius, J. A. 2004. Inovatika: monografija [Innovation science: Monograph]. Vilnius: Technika. 128 p. ISBN 998605-694-2.

Storey, J. 2005. Adding Value through Information and Consultation. New York: Palgrave Macmillan. 294 p. ISBN 1-4039-4898-4.

Stoskus, S.; Berzinskiene, D. 2005. Pokyciu valdymas [Change Management]. Siauliai: VsI Siauliu universiteto leidykla. 234 p. ISBN 9986-38-624-1.

Zabielaviciene, I. 2008. Inovaciju komandos formavimas ir jos elgsenos modifikavimas [Innovation Team Forming and the Modification of Its Behaviour in an Enterprise], Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 261-271. doi:10.3846/16480627.2008.9.261-271

Augustinas Maceika (1), Bronius Janciauskas (2)

Vilnius Gediminas Technical University, J. Basanaviciaus g. 28, LT-03224 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) [email protected]; (2) [email protected]

Received 22 June 2010; accepted 30 August 2010

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, J. Basanaviciaus g. 28, LT-03224 Vilnius, Lietuva

El. pastai: (1) [email protected]; (2) [email protected]

Iteikta 2010-06-22; priimta 2010-08-30

Augustinas MACEIKA. Doctor of Social Science. Associate Professor, Department of Industrial Enterprise Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: technology transfer management, innovation, marketing, organization of production.

Bronius JANCIAUSKAS. Doctor of Social Science. Associate Professor, Department of Industrial Enterprise Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: market economy, competitiveness of business activity, efficiency management.