Mobbing in Lithuania: situation of the division and the organisation on the levels of individual statements/Mobingas lietuvoje: padalinio ir organizacijos situacija pavieniu teiginiu lygmenimis.
Vveinhardt, Jolita
1. Ivadas
Mobingas kaip diskriminacija darbuotoju santykiuose analizuojamas
kaip sitaucinis bet ne kaip agreguotas reiskinys. Mokslineje vadybos
literaturoje ir praktikoje mazai ieskota sasaju tarp mobingo ir
diskriminacijos darbuotoju santykiuose. Sie du reiskiniai dazniausiai
nagrinejami atskirai. Vertetu pamineti tokias tyrimo kryptis:
diskriminacija darbuotoju santykiuose analizavo uzsienio autoriai T.
Melamed (1995), H. Schutz, B. Six (1996), S. T. Fiske (1998), D.
Scheepers et al. (2003), J. C. Ziegert, P. J. Hanges (2005), A. Snellman
(2007) ir kiti lietuviu autoriai (Matiusaityte 1999; Matiusaityte,
Ciegis 2002; Mikulioniene 2003; Valackiene, Krasenkiene 2007 ir kt.).
Mobinga darbuotoju santykiuose tyre uzsienio autoriai (Leymann 1990;
Einarsen et al. 1994; Knorz, Zapf 1995; Niedl 1996; Shallcross et al.
2006 ir kt.) ir tik nedaugelis Lietuvos mokslininku (Vasiljeviene 2004,
2006; Malinauskiene et al. 2005; Barkauskaite, Zadeikaite 2006; Eicinas,
Vilkevicius 2006; Salyga et al. 2008; Zukauskas, Vveinhardt 2009a, 2009b
ir kt.). Mobingo samprata, reiskinio itaka organizacijos klimatui
pateikti zurnalo "Verslas: teorija ir praktika" 2009 m. 10(4)
(Vveinhardt 2009) numeryje, pasiulytas mobingo kaip diskriminacijos
darbuotoju santykiuose gerinant Lietuvos organizaciju klimata
diagnozavimo modelis.
Tyrimo problema keliama klausimu: kaip mobingas paplites padalinio
ir organizacijos lygmenimis?
Tyrimo objektas--mobingas padalinio ir organizacijos lygmenimis.
Tyrimo tikslas: isanalizuoti mobingo paplitima padalinio ir
organizacijos lygmenimis.
Tyrimo metodologija. Tyrimo priemone sudaro autores sukonstruotas
uzdarojo tipo klausimynas. Jame isskirtos trys mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose charakteristikos: mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose pozymiai; mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose veiksmai; papildomi mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose veiksmai (si charakteristika
sudaryta is mobingo ir organizacijos klimato indikatoriu). Minetas
charakteristikas sudaro penkiolika kriteriju, kurie buvo isskirti savoku
operacionalizacijos budu ir pasitelkiant ekspertinius vertinimus.
Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose pozymiu
charakteristika sudaro tokie kriterijai: diskriminacija del fiziniu
pozymiu, diskriminacija del sveikatos, diskriminacija delpaziuru,
diskriminacija del darbiniu savybiu, diskriminacija del demografiniu
pozymiu, diskriminacija del psichologiniu savybiu. Mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose veiksmu charakteristika apima
siuos kriterijus: veiksmus pagal puolimo galimybes, veiksmus veikiant
per socialinius santykius, darbuotojo socialiniu paziuru puolima,
puolima kasdieneje profesineje veikloje, puolima sveikatos srityje.
Papildomu mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose
pozymiu charakteristika sudaro vadovo itakos darbuotoju santykiams,
neatpazintos diskriminacijos darbuotoju santykiuose, diskriminacija
matanciu, taciau jos nepatyrusiu darbuotoju ir netolerancijos
(nepakantumo) kitokiems kriterijai.
Tyrimo metodai. Taikyti aprasomosios statistikos metodai: vidurkio
(M), standartinio nuokrypio (SD) ir absoliu-ciuju bei procentiniu
dazniu; aprasomoji (neparametrine) statistika ([U.sub.man-Whitney]).
Taikytas operacionalizacijos metodas kaip tyrimo matrica, sudaryta
apskaiciavimo principu (pamatuoto isskaiciavimo metodas).
2. Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiskos
padalinio ir organizacijos lygmenimis tyrimo rezultatai
Tyrimo metu apklausti 1379 respondentai is viesojo ir priva-ciojo
sektoriaus (privatusis sektorius--998 stebiniai, viesasis sektorius--381
stebinys). Apklausoje dalyvavo 890 moteru (65 %) ir 480 vyru (35 %).
Apklausoje dalyvavo respondentai, atstovaujantys 22 profesinems veiklos
sritims Lietuvoje. Didziausia respondentu dali sudare prekybos
organizacijos, t. y. 17,5 proc., antroje vietoje--svietimo istaigos, t.
y. 12,4 proc., trecioje--transporto istaigos (7,8 proc.). Apylygiai
pasiskirste respondentu skaicius sveikatos prieziuros ir socialinio
darbo srityje (5,9 proc.), viesbuciu ir restoranu srityje (5,9 proc.),
statybos organizacijose (6,3 proc.) (1 pav.).
Siekiant nustatyti, kur mobingas kaip diskriminacija darbuotoju
santykiuose aktyviau pasireiskia (padalinyje ir (arba) organizacijoje),
atlikta analize pavieniu teiginiu lygmeniu, naudojant neparametrines
statistikos metoda [U.sub.Mann-Whitney], kuris rodo vidurkio skirtuma,
t. y. ar jis yra statistiskai reiksmingas. Jei U didesnis uz 0,05, tai
vidurkiai labai panasus, vadinasi, mobingo raiska labai panasi abiem
lygmenimis. [M.sub.dif] su pliuso zenklu rodo, kad mobingas labiau
paplites organizacijos lygmeniu, su minuso zenklu--padalinyje.
Analizuojant mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiska
padalinyje ir organizacijoje ryskeja tam tikros tendencijos. Mobingo
kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose veiksmu pavienius teiginiu
lygmeniu akivaizdzius skirtumus iliustruoja sie teiginiai (veiksmai
pagal puolimo galimybes): tarp musu yra darbuotoju, kuriems vadovas
akivaizdziai apriboja galimybe isreiksti savo nuomone; tarp musu yra
darbuotoju, kurie pokalbio metu yra nuolat pertraukinejami; tarp musu
yra darbuotoju, kuriu galimybe reiksti savo nuomone riboja kolegos ir
koleges; tarp musu yra darbuotoju, su kuriais bendraujama pakeltu tonu,
saukiant arba garsiai barama; tarp musu yra darbuotoju, kuriu asmeninis
gyvenimas nuolat kritikuojamas--skirtumas svyruoja nuo 0,000 (Tarp musu
yra darbuotoju, kuriems vadovas akivaizdziai apriboja galimybe isreiksti
savo nuomone, t. y. sio teiginio vertinimas [M.sub.dif] per 0,19
procentinio punkto yra aukstesnis negu to paties pozymio vertinimas
padalinio lygmeniu) iki [M.sub.dif] 0,017 (Tarp musu yra darbuotoju,
kuriu asmeninis gyvenimas nuolat kritikuojamas, t. y. sio teiginio
vertinimas per 10 procentiniu punktu yra aukstesnis negu padalinyj e).
Tai rodo prastesne situacija organizacijos lygmeniu. Statistiskai
nereiksmingus skirtumus rodo sie teiginiai, pvz.: tarp musu yra
darbuotoju, kuriuos bendradarbiai yra terorizave telefonu; tarp musu yra
darbuotoju, kuriems buvo grasinama zodziu ir t. t. Tai rodo, kad siais
teiginiais atskleidziama situacija praktiskai vienoda tiek
organizacijos, tiek padalinio lygmeniu. Palyginus mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose veiksmus pavieniu teiginiu
lygmeniu, matyti, kad ypac padalinio ir organizacijos situacija skiriasi
sio teiginio formuluoteje Tarp musu yra darbuotoju, kuriems vadovas
akivaizdziai apriboja galimybe isreiksti savo nuomone
([U.sub.Mann-Whitney] 0,000). Galima daryti keleta prielaidu: didesne
distancija tarp padalinio darbuotojo ir visos organizacijos vadovo
(distancija pareigu prasme, t. y. kuo aukstesnio rango vadovas, tuo
mazesne galimybe reiksti savo nuomone); vadovavimo kulturos tradicija;
autokratinis vadovavimo stilius. Teiginys Tarp musu yra darbuotoju,
kuriu galimybe reiksti savo nuomone riboja kolegos ir koleges
([U.sub.Mann-whitney] 0,001) rodo, kad organizacijos lygmeniu jis yra
stipriau isreikstas per 0,17 procentinio punkto. Galima daryti
prielaida, kad egzistuoja konkurencija tarp organizacijos padaliniu. Tai
rodo, kad tarp padaliniu gali buti trintis. Darbuotojai, kaip matysime
veliau, atidziai stebi santykius visoje organizacijoje. Teiginys Tarp
musu yra darbuotoju, kuriems kasdienybe tapo nuolatine ju darbo kritika
(UMann-Whitney 0,000) rodytu tendencija, kad disfunk-ciskesni santykiai
yra uz padalinio ribu. Priklausomai nuo organizacijos dydzio ir
padaliniu skaiciaus tai atskleidzia konkurencine itampa. Teiginiai Tarp
musu yra darbuotojas, is kurio atimamos darbo uzduotys ir atiduodamos
kitiems ([U.sub.Mann-whitney] 0,000), Tarp musu yra darbuotojas, kuriam
duodamos beprasmes darbo uzduotys ([U.sub.Mann-Whitney] 0,001) rodo, kad
problema susijusi su organizacijos vadovo institucija, vadovavimo
kultura, stiliumi. Tai atitiktu D. Zapf (1999) tyrima, kurio rezultatai
parode, kad daugiau kaip du trecdaliai mobinga taikanciu asmenu yra
vadovai. Mobingo, kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose, pozymiai
pavieniu teiginiu lygmeniu parodo ne tiek daug skirtumu padalinyje ar
organizacijoje. Isryskeja trys teiginiai, kurie organizacijos lygmeniu
labiau pasireiskia nei padalinyje: Pas mus psichologinis klimatas
akivaizdziai palankesnis moterims ([U.sub.Mann-Whitney] 0,025,
[M.sub.dif] +0,11). Teiginiai Pas mus pasitaiko seksualinio
priekabiavimo atveju, ypac tokiu, kurie reiskiasi rafinuotaforma
([U.sub.Mann-Whitney] 0,005, [M.sub.dif] +0,13), Seksualinio
priekabiavimo atvejai reiskiasi siurksciai ir atvirai (UMann-Whitney
0,030, [M.sub.dif] +0,08)--organizacijoje sis pozymis labiau isreikstas,
nes tai gali buti susije su vadovybes hierarchija ir institucine galia.
Isryskejus aktyvesniam mobingo paplitimui organizacijos lygmeniu nei
padalinyje, prasminga panagrineti mobingo kaip diskriminacijos
darbuotoju santykiuose raiska 22 veiklos sriciu organizaciju
padaliniuose, naudojant Z skale. Mobingo raiska padalinio ir
organizacijos lygmeniu tikrinama mobingo charakteristikomis, kurias
sudaro 15 kriteriju. Rezultatai pateikti 2-4 pav.
Analizuojant mobingo raiska, kuo Z didesnis, tuo mobingas kaip
diskriminacija darbuotoju santykiuose yra stipresnis, t. y. su pliuso
zenklu. Punktyrai paveiksle rodo pasikliautinaji intervala, kuris yra
0,14. Pasikliautinajame intervale skirtumai nefiksuojami (Z
standartizacijos metu isvestas vidurkis prilyginamas 0,0). Mobingo
charakteristikos pazymetos skirtingais atspalviais. Mobingas kaip
diskriminacija darbuotoju santykiuose yra, taciau nevirsija vidurkio
statybos, transporto ir medzio apdirbimo veiklos sriciu organizaciju
padaliniuose, t. y. iverciai susitelke prie normavimo vidurkio. Ypac
ryski mobingo raiska viesojo valdymo ir gynybos, leidybos,
miskininkystes, zemes ukio veiklos sriciu organizaciju padaliniuose.
Padalinio lygmeniu mobingas aptinkamas dvylikoje veiklos sriciu (2
pav.).
[FIGURE 2 OMITTED]
Matyti, kad organizacijos lygmeniu mobingas itin stipriai
pasireiskia tose paciose veiklos srityse kaip ir padalinio lygmeniu:
viesasis valdymas ir gynyba, leidyba, miskininkyste, zemes ukis. 3 pav.
matyti, kad organizacijos lygmeniu mobingas aptinkamas sveikatos
prieziuros ir socialinio darbo srityje, o padalinio lygmeniu tai nebuvo
uzfiksuota. Akivaizdu, kad darbuotojai stebi santykiu pobudi ne tik
padalinyje, bet ir visoje organizacijoje, jautriai reaguoja i kylancius
konfliktus. Net jeigu mobingas kaip diskrimina-cij a darbuotoju
santykiuose neaptinkamas padalinio lygmeniu, taciau egzistuoja uz
padalinio ribu, veikia ir padalini. Taigi mobingas yra ne tik padalinio,
o visos organizacijos problema. Mobingas kaip diskriminacija darbuotoju
santykiuose yra, taciau nevirsija vidurkio--elektros, duju ir vandens
tiekimo, lengvosios pramones ir statybos veiklos sriciu organizacijose.
Organizacijos lygmeniu mobingas pasireiskia dvylikoj e veiklos sriciu,
taip pat kaip ir padalinyje. Cia Z iverciai (-1,5 ir +1,5) rodo labai
didelius skirtumus.
[FIGURE 3 OMITTED]
Panasi situacija isryskeja analizuojant mobingo raiska padalinyje
ir organizacijoje pagal 15 mobingo kriteriju. Matyti, kad prastesne
situacija yra organizacijos lygmeniu. Uz intervalo ribu patenka sie
kriterijai: diskriminacija matantys, taciau patys jos nepatyre
darbuotojai; vadovo itaka darbuotoju santykiams; veiksmai pagal puolimo
galimybes, kas rodo, kad mobingas kaip diskriminacija darbuotoju
santykiuose labiausiai fiksuojamas per siuos kriterijus (4 pav.).
[FIGURE 4 OMITTED]
Nors mobingas kaip diskriminacija darbuotoju santykiuose
akivaizdziai ryskesnis organizacijos lygmeniu, deretu paanalizuoti
mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiska abiem
lygmenimis, pasitelkiant statistines isskirtis. Cia statistines
isskirtys yra trecdalis standartinio nuokrypio (t. y. Z skaleje
standartinis nuokrypis yra lygus 1, taigi 1:3 = 0,33). Analizuojant
mobingo raiska pagal statistines isskirtis (1-2 lenteles), neigiamas Z,
zymimas tamsiai pilka spalva, rodo itin stipria mobin-go raiska,
sviesiai pilka spalva pazymi, kad mobingas yra, taciau neissiskiria, t.
y. ne itin ryskus reiskinio pozymiai ir veiksmai.
Pagal kriteriju, rodanciu mobinga kaip diskriminacija darbuotoju
santykiuose, skaiciu issiskiria informacijos ir rysiu profesine veiklos
sritis. Pazymetina tai, kad respondentai padalinio lygmeniu nurodo
pastebintys mobingo konfliktus, nors ju asmeniskai nepatiria. Panasi
tendencija pastebima daugelio sriciu padaliniuose. Analizuojant puolimo
veiksmus tiek padalinio, tiek organizacijos lygmenimis isryskeja
tendencija, kad dazniausiai (ivertinant stipria ir ne itin stipria
raiska) puolamos darbuotoju socialines paziuros, antroje ir trecioje
vietose-poveikis per socialinius santykius bei puolimas sveikatos
srityje ir ketvirtoje--puolimas profesineje veikloje.
Respondentai ir padalinio, ir organizacijos lygmenimis akcentuoja
demografinius pozymius kaip puolimo prielaida. Maziau diskriminuojanciu
konfliktu kyla del fiziniu, darbiniu, sveikatos ir psichologiniu
ypatybiu.
Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiskos analize
padalinio lygmeniu (1 lentele) rodo, kad padalinyje mobingo raiska itin
stipri svietimo srityje, poilsio organizavimo, kulturines ir sportines
veiklos srityse, informacijos ir rysiu srityje, finansines ir draudimo
veiklos srityje, administracineje ir aptarnavimo, elektros, duju ir
vandens tiekimo veiklose veikloje. Organizacijos lygmeniu mobingas kaip
diskriminacija darbuotoju santykiuose itin stipriai pasireiskia
informacijos ir rysiu, poilsio organizavimo ir sporto veiklos,
finansines ir draudimo veiklos, administracines ir aptarnavimo,
svietimo, sveikatos ir socialinio darbo srityse. Is esmes sritys,
kuriose pastebimi diskriminuojantys mobingo santykiai, sutampa, isskyrus
elektros, duju ir vandens tiekimo bei sveikatos ir socialinio darbo
srityse. Elektros, duju ir vandens tiekimo srityje mobin-go santykiai
neisryskeja organizacijos lygmeniu.
Tai, kad sveikatos ir socialinio darbo srityje neigiami santykiai
akcentuojami organizacijos lygmeniu, galejo lemti tai, kad respondentai
uzpuolimus galejo patirti is kitu padaliniu, be to, darbuotojai stebi ir
analizuoja ne tik savo padalinio, bet ir organizacijos situacija.
Respondentai nurodo, kad pastebi diskriminuojancius mobingo santykius,
nors patys ir nera uzpuolami. Isryskeja bendra tendencija, kad mobingas
kaip diskriminacija darbuotoju santykiuose ryskesnis paslaugas
teikianciose organizacijose, kurioms budingi dazni kontaktai su
asmenimis is isores. Auksti klientu reikalavimai bei psichologiniu
tipazu ivairove yra papildomas streso saltinis, darantis itaka ir
tarpasmeniniu santykiu pobudziui.
Mobingas padalinio lygmeniu aptinkamas, taciau jo raiska nera itin
stipri: metalo apdirbimo, miskininkystes, zemes ukio, viesbuciu ir
restoranu, viesajame valdyme ir gynyboje, leidybos, spausdinimo ir irasu
tirazavimo veiklose. Mobingas organizacijos lygmeniu uzfiksuotas ir
siose profesines veiklos srityje, taciau cia mobingo raiska nera
stipriai isreiksta: medzio apdirbimo, metalo apdirbimo, statybiniu
medziagu pramoneje, miskininkysteje, zemes ukyje, viesbuciu ir restoranu
versle, viesojo valdymo ir gynybos, leidybos, spausdinimo ir irasu
tirazavimo, kitoje aptarnavimo veikloje.
Fiksuotini sutapimai organizacijos ir padalinio lygmenimis siose
veiklose: metalo apdirbimo, miskininkystes, zemes ukio, viesbuciu ir
restoranu, viesojo valdymo ir gynybos, leidybos, spausdinimo ir
tirazavimo veiklose.
3. Isvados
Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad pasitvirtino
Vakaru mokslininku tyrimu rezultatai, t. y. mobingo santykiai
pastebimesni svietimo, sveikatos prieziuros ir socialinio darbo srityse.
Lietuvos organizacijose isryskeja tendencija, jog puolimai dazni ir
leidybos, prekybos ir transporto bei zemes ukio veiklos srityse. Vis
delto, mobingas kaip diskriminacija darbuotoju santykiuose budingesnis
sektoriams, kurie susije su paslaugu teikimu--tiek viesuju, tiek
komerciniu. Paslaugu sektoriuose iksuojama ir stipresne mobingo kaip
diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiska. Respondentai akceptuoja
santykius, kurie susije ne tik su jais asmeniskai, artimiausioje
(padalinio) aplinkoje, bet ir uz padalinio ribu, t. y. organizacijoje.
Isryskejo tendencija, kad ryskiausiu mobingo kaip diskriminacijos
darbuotoju santykiuose objektu tampa socialines darbuotoju paziuros.
Antroje ir trecioje vietose--poveikis per socialinius santykius bei
puolimas sveikatos srityje ir ketvirtoje--puolimas profesineje veikloje.
Taigi nors mobingas kaip diskriminacija darbuotoju santykiuose yra
susijes su profesine asmenu veikla organizacijoje, pati profesine veikla
nera laikoma paveikiausia puolant auka. Tai rodo, jog didziausias
reitingas teikiamas socialinei asmens sferai. Individai organizacijoje
issiskiria darbinemis, izi-nemis, psichologinemis ir kitomis savybemis,
kurios leidzia organizacija traktuoti kaip individu ivairove. Ivairove
individo lygmeniu provokuoja neigiamas reakcijas. Kaip ryskiausia
prielaida puolimui akcentuotini demograiniai pozymiai.
Maziau provokuojantys iziniai, darbiniai, sveikatos ir
psichologiniai skirtumai. Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju
santykiuose raiska abiem lygmenimis itin stipri siose srityse: svietimo;
poilsio organizavimo; kulturines ir sportines veiklos; informacijos ir
rysiu; inansines ir draudimo; administracineje ir aptarnavimo. Ne tokia
stipri mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiska yra
siose srityse: metalo apdirbimo; miskininkystes; zemes ukio; viesbuciu
ir restoranu; viesojo valdymo ir gynybos; leidybos, spausdinimo ir
tirazavimo. Patirciu suma patvirtina hipoteze, kad mobingas kaip
diskriminacija darbuotoju santykiuose yra visos organizacijos problema.
Tai lemia keletas prielaidu, susijusiu su organizacij os vadovo veikla
bei santykiais tarp skirtingu padaliniu darbuotoju. Si aplinkybe svarbi
organizacijos kulturos ir psichologinio klimato studijoms tiek
padaliniuose, tiek organizacijoje.
doi: 10.3846/btp.2010.26
Literatura
Barkauskaite, M.; Zadeikaite, L. 2006. Santykiai kaip zmogaus
ugdymo metodologine paradigma [InterRelations as Me-thodological
Paradigm of Human Education], Pedagogika [Pedagogy Studies] 83: 39-44.
Eicinas, J.; Vilkevicius, G. 2006. Prevention of Violence and
Harassments at Work in the Republic of Lithuania. Lithuanian Web Feature
on Violence and Harassment [interaktyvus], [ziureta 2009 m. gruodzio 20
d.]. Prieiga per interneta:
<http://hwi.osha.europa.eu/topic_prevention_violence/lithuania/
state_of_play.pdf/publication_view?publicationLanguage=en>.
Einarsen, S.; Raknes, B. I.; Matthiesen, S. B. 1994. Bullying and
harassment at work and their relationship to work envi-ronment quality:
an explanatory study, European Journal of Work and Organizational
Psychology 5(2): 185-201. doi:10.1080/13594329608414854
Fiske, S. T. 1998. Stereotyping, prejudice, and discrimination, The
Handbook of Social Psychology 2: 357-411.
Knorz, C.; Zapf, D. 1995. Mobbing: Eine extreme Form sozialer
Stressoren am Arbeitsplatz, Zeitschrift fuer Arbeits und
Organisationspsychologie 1: 12-22.
Leymann, H. 1990. Mobbing and psychological terror at work-places,
Violence and Victims 5(2): 119-126.
Malinauskiene, V.; Obelenis, V.; Sopagiene, D. 2005. Psychological
terror at work and cardiovascular diseases among teachers, Acta Medica
Lituanica 12(2): 20-25.
Matiusaityte, R. 1999. Lage der Frauen auf dem Arbeitsmarkt,
Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics 1(12): 20-28.
Matiusaityte, R.; Ciegis, R. 2002. Statistische Diskriminierung auf
dem Arbeitsmarkt in Litauen, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics
5(31): 88-93.
Melamed, T. 1995. Barriers to women's career sucess: human
capital, career choices, structural determinants, or simply sex
discrimination, Applied Psychology: a Bitternational Reviev 44(4):
295-313.
Mikulioniene, S. 2003. Pagarba, diskriminacija, neisprusimas?
Poziurio i pagyvenusio amziaus zmones analize [Esteem, discrimination,
illiteracy? Analysis of attitude towards the elderly], Filosofija.
Sociologija [Philosophy. Sociology] 2: 59-62.
Niedl, K. 1996. Mobbing and wellbeing: economic and personnel
development implication, European Journal of Work and Organizational
Psychology 5(2): 203-214. doi:10.1080/13594329608414857
Salyga, J.; Malakauskiene, R.; Jonutyte, I. 2008. Lietuvos
jurininku patiriamo psichologinio teroro ir izines sveikatos rysys [The
relation between occupational related conditions and psychical health of
Lithuanian seamen], Sveikatos mokslai [Health sciences] 2: 1613-1616.
Scheepers, D., et al. 2003. Two functions of verbal inter-group
discrimination: Identity and instrumental motives as a result of group
identification and threat, Personality and Social Psychology Bulletin
29: 568-577. doi:10.1177/0146167203029005002
Schutz, H.; Six, B. 1996. How strong is the realtionship between
prejudice and discrimination? A meta-analytic answer, International
Journal ofIntercultural Relations 20: 441-462.
doi:10.1016/0147-1767(96)00028-4
Shallcross, L.; Sheehan, M.; Ramsay, S. 2006. Workplace mobbing:
exeprience in the public sector, International Journal of Organisational
Behaviour 13(2): 56-70.
Snellman, A. 2007. Social Hierarchies, Prejudice, and
Discrimination: Dissertation. Sweden: Uppsala university.
Valackiene, A.; Krasenkiene, A. 2007. Diskriminacijos raiska ir
valstybes institucijos bei visuomeninis sektorius [Manifestation of
discrimination, state institutions and public sector], Filosofija.
Sociologija [Philosophy. Sociology] 2: 32-44.
Vasiljeviene, N. 2004. Organizaciju etika kaip vadybos optimizavimo
irankis, Ekonomika [Economics] 67(2): 131-144.
Vasiljeviene, N. 2006. Organizaciju etika: institucines etikos
vadybos sistemos [Organizations ethics: management systems of
institutional ethics]. Vilnius. 822 p. ISBN 9955695-15-3.
Vveinhardt, J. 2009. Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju
santykiuose poveikis organizacijos klimatui [The influence of mobbing as
discrimination in employee relations on the organizational climate],
Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(4):
285-297. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.285-297
Zapf, D. 1999. Organizational work group related and personal
causes of mobbing/bullying at work, International Journal of Manpower
20(2): 70-85. doi:10.1108/01437729910268669
Ziegert, J. C.; Hanges, P. J. 2005. Employment discrimination: The
role of implicit attitudes, motivation, and climate for racial bias,
Journal of Applied Psychology 90: 553-562.
doi:10.1037/0021-9010.90.3.553
Zukauskas, P.; Vveinhardt, J. 2009a. Diagnosis of mobbing as
discrimination in employee relation, Inzinerine Ekonomika--Engineering
Economics 4(64): 103-113.
Zukauskas, P.; Vveinhardt, J. 2009b. Socio-demographic
characteristics of mobbing and discrimination in employee relations,
Transformations in Business & Economics 8/3(18), Supplement A:
128-147.
Jolita Vveinhardt
Vytautas Magnus University, Daukanto g. 28, LT-44246 Kaunas,
Lithuania
E-mail:
[email protected]
Received 15 March 2010; accepted 10 May 2010
Jolita Vveinhardt
Vytauto Didziojo universitetas, Daukanto g. 28, LT-44246 Kaunas,
Lietuva
El. pastas
[email protected]
Iteikta 2010-03-15; priimta 2010-05-10
Jolita VVEINHARDT. PhD of Social Sciences (Management and
Administration), Associated Professor, Vytautas Magnus university.
Associated Professor, Head of the Department of Tourism Administration
Studies, Faculty of Business and technology, Siauliai State College.
Scientific interests: mobbing as the discrimination in personnel
relationships, organizational climate.
1 lentele. Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiska
padalinio lygmeniu
Table 1. Expression of mobbing as discrimination in employee relations
on the level of the division
Veiklos sritys/ Charakteristikos Statyba Transportas
Kriterijai
Diskriminacija del Pozymiai 0,10 0,12
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,21 0,18
del sveikatos
Diskriminacija 0,04 0,13
del paziuru
Diskriminacija del -0,07 0,03
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,13 0,10
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del 0,12 -0,04
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal Veiksmai -0,03 0,04
puolimo galimybes
Veikiant per -0,03 0,20
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu 0,04 0,12
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje 0,12 0,13
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje 0,15 0,23
sveikatos srityje
Vadovo itaka Papildomi -0,15 0,01
darbuotoju santykiams pozymiai
Neatpazinta 0,24 0,01
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija -0,01 0,06
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,04 0,09
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Medzio Metalo Statybiniu
Kriterijai apdirbimas apdirbimas medziagu
pramone
Diskriminacija del 0,31 0,34 * 0,23
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,22 0,23 0,27
del sveikatos
Diskriminacija 0,26 0,25 0,31
del paziuru
Diskriminacija del 0,07 -0,01 0,15
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,27 0,33 * 0,23
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del 0,01 -0,25 0,09
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal 0,16 0,16 0,15
puolimo galimybes
Veikiant per 0,30 0,49 * 0,17
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu 0,24 0,47 * 0,26
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje 0,15 0,29 -0,04
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje 0,26 0,44 * 0,32
sveikatos srityje
Vadovo itaka 0,00 0,03 -0,06
darbuotoju santykiams
Neatpazinta 0,32 0,53 * 0,17
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija 0,06 -0,14 0,20
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 0,06 -0,07 0,24
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Lengvoji Chemijos Elektros,
Kriterijai pramone pramone duju ir vandens
tiekimas
Diskriminacija del -0,03 0,21 -0,11
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,08 0,05 -0,04
del sveikatos
Diskriminacija -0,01 0,04 -0,12
del paziuru
Diskriminacija del -0,01 0,23 -0,23
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,09 0,28 -0,10
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del 0,06 0,00 -0,25
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal -0,20 0,05 0,00
puolimo galimybes
Veikiant per -0,02 -0,18 -0,09
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu -0,02 0,07 -0,05
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje -0,08 0,06 -0,02
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje -0,09 -0,14 -0,02
sveikatos srityje
Vadovo itaka -0,17 0,25 -0,27
darbuotoju santykiams
Neatpazinta 0,02 0,16 -0,11
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija -0,13 0,22 -0,43 **
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,11 -0,11 -0,28
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Prekyba Miskininkyste Zemes ukis
Kriterijai
Diskriminacija del -0,16 0,08 0,26
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,15 0,41 * 0,40 *
del sveikatos
Diskriminacija -0,20 0,70 * 0,38 *
del paziuru
Diskriminacija del -0,11 0,24 0,22
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,18 0,78 * 0,37 *
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del -0,06 0,44 * 0,50 *
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal -0,18 0,55 * 0,46 *
puolimo galimybes
Veikiant per -0,12 0,63 * 0,44 *
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu -0,19 0,66 * 0,49 *
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje -0,19 0,35 * 0,24
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje -0,18 0,88 * 0,73 *
sveikatos srityje
Vadovo itaka -0,14 0,38 * 0,33 *
darbuotoju santykiams
Neatpazinta -0,19 0,80 * 0,31
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija -0,16 0,44 * 0,44 *
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,15 0,65 * 0,36 *
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Viesbuciai ir svietimas Sveikatos
Kriterijai restoranai prieziura ir
socialinis
darbas
Diskriminacija del 0,40 * -0,32 -0,21
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,46 * -0,50 ** -0,08
del sveikatos
Diskriminacija 0,30 -0,30 0,07
del paziuru
Diskriminacija del 0,29 -0,30 -0,04
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,39 * -0,33 ** -0,13
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del 0,23 -0,25 0,15
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal 0,24 -0,40 ** -0,04
puolimo galimybes
Veikiant per 0,33 * -0,45 ** -0,04
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu 0,35 * -0,41 ** 0,09
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje 0,42 * -0,33 ** -0,09
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje 0,37 * -0,44 ** 0,08
sveikatos srityje
Vadovo itaka 0,35 * -0,47 ** -0,16
darbuotoju santykiams
Neatpazinta 0,35 * -0,25 -0,24
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija 0,30 -0,53 ** -0,02
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 0,27 -0,37 ** 0,12
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Poilsio Informacija Finansine ir
Kriterijai organizavimo, ir rysiai draudimo
kulturine ir veikla
sportine veikla
Diskriminacija del -0,32 -0,75 ** -0,24
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,39 ** -0,71 ** -0,31
del sveikatos
Diskriminacija -0,33 ** -0,55 ** -0,55 **
del paziuru
Diskriminacija del -0,40 ** -0,51 ** -0,16
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,31 -0,70 ** -0,42 **
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del -0,29 -0,73 ** -0,47 **
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal -0,42 ** -0,57 ** -0,27
puolimo galimybes
Veikiant per -0,39 ** -0,54 ** -0,29
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu -0,46 ** -0,61 ** -0,36 **
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje -0,37 ** -0,51 ** -0,13
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje -0,40 ** -0,59 ** -0,32
sveikatos srityje
Vadovo itaka -0,21 -0,27 -0,13
darbuotoju santykiams
Neatpazinta -0,27 -0,61 ** -0,17
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija -0,26 -0,35 ** -0,29
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,55 ** -0,56 ** -0,41 **
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Administracine Kita Viesasis
Kriterijai ir aptarnavimo aptarnavimo valdymas
veikla veikla ir gynyba
Diskriminacija del -0,25 0,32 0,72 *
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,31 0,13 1,00 *
del sveikatos
Diskriminacija -0,34 ** 0,13 0,68 *
del paziuru
Diskriminacija del -0,26 0,20 0,92 *
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,38 ** 0,22 0,82 *
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del -0,11 0,22 0,60 *
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal -0,44 ** 0,47 * 0,54 *
puolimo galimybes
Veikiant per -0,31 0,18 0,13
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu -0,42 ** 0,13 0,56 *
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje -0,28 0,18 -0,14
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje -0,43 ** 0,19 0,32
sveikatos srityje
Vadovo itaka -0,29 0,22 0,55 *
darbuotoju santykiams
Neatpazinta -0,41 ** 0,29 0,91 *
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija -0,24 0,28 0,84 *
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,20 0,15 0,99 *
(netolerancija)
kitokiems
Veiklos sritys/ Kita verslo Leidyba,
Kriterijai veikla spausdinimas ir
irasytu laikmenu
tirazavimas
Diskriminacija del -0,13 0,41 *
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,21 0,64 *
del sveikatos
Diskriminacija -0,09 0,79 *
del paziuru
Diskriminacija del -0,45 ** 0,78 *
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,13 0,93 *
demografiniu pozymiu
Diskriminacija del -0,24 0,63 *
psichologiniu savybiu
Veiksmai pagal -0,12 0,53 *
puolimo galimybes
Veikiant per -0,19 0,41 *
socialinius santykius
Darbuotojo socialiniu -0,17 0,44 *
paziuru puolimas
Puolant kasdieneje 0,02 0,17
profesineje veikloje
Puolant kasdieneje -0,11 0,23
sveikatos srityje
Vadovo itaka -0,32 0,80 *
darbuotoju santykiams
Neatpazinta 0,01 0,68 *
diskriminacija
darbuotoju santykiuose
Diskriminacija -0,28 0,50 *
matantys, taciau
patys jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,40 ** 0,66 *
(netolerancija)
kitokiems
Pastaba. Sudaryta autores.
Statistin?s isskirtys
Pastaba: * - z < -0,33, ** - z > 0,33
2 lentele. Mobingo kaip diskriminacijos darbuotoju santykiuose raiska
organizacijos lygmeniu
Table 2. Expression of mobbing as discrimination in employee relations
on the level of the organisation
Veiklos sritys/ Charakteristikos Statyba Transportas
Kriterijai
Diskriminacija del Pozymiai 0,09 0,05
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,18 0,10
del sveikatos
Diskriminacija 0,04 0,09
del paziuru
Diskriminacija del -0,10 0,01
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,05 0,06
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del 0,01 -0,16
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal Veiksmai 0,02 0,20
puolimo galimybes
Veikiant per 0,05 0,31
socialinius
santykius
Darbuotoju 0,05 0,20
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,07 0,10
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos 0,16 0,17
srityje
Vadovo itaka Papildomi pozym. -0,11 0,07
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta 0,14 -0,08
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju 0,07 0,06
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,02 0,12
kitokiems
Veiklos sritys/ Medzio Metalo Statybiniu Lengvoji
Kriterijai apdirbimas apdirbimas medziagu pramone
pramone
Diskriminacija del 0,36 * 0,29 0,33 * 0,06
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,23 0,46 * 0,30 -0,08
del sveikatos
Diskriminacija 0,25 0,47 * 0,34 * 0,05
del paziuru
Diskriminacija del 0,15 0,09 * 0,28 0,11
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,26 0,34 0,28 0,00
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del 0,09 0,11 0,08
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal 0,25 0,38 * 0,28 -0,05
puolimo galimybes
Veikiant per 0,38 * 0,68 * 0,45 * 0,03
socialinius
santykius
Darbuotoju 0,34 * 0,72 * 0,44 * 0,04
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,27 0,53 * 0,28 -0,01
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos 0,24 0,82 * 0,44 * -0,06
srityje
Vadovo itaka 0,09 0,24 0,05
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta 0,26 0,25 0,19 0,09
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju 0,15 0,03 0,46 * 0,07
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 0,11 0,24 0,32 0,06
kitokiems
Veiklos sritys/ Chemijos Elektros, Prekyba Miskininkyste
Kriterijai pramone duju ir
vandens
tiekimas
Diskriminacija del 0,20 0,07 -0,13 0,01
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,01 0,06 -0,15 0,33 *
del sveikatos
Diskriminacija 0,14 0,01 -0,20 0,62 *
del paziuru
Diskriminacija del 0,24 -0,17 -0,13 0,10
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,29 0,03 -0,18 0,64 *
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del 0,13 -0,22 -0,01 0,32
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal 0,06 0,01 -0,15 0,52 *
puolimo galimybes
Veikiant per 0,01 0,01 -0,09 0,63 *
socialinius
santykius
Darbuotoju 0,24 0,07 -0,19 0,69 *
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,23 -0,01 -0,18 0,40 *
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos 0,30 0,15 -0,18 0,92 *
srityje
Vadovo itaka 0,27 -0,15 -0,12 0,37 *
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta 0,15 -0,02 -0,17 0,55 *
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju 0,27 -0,27 -0,12 0,44 *
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 0,00 -0,18 -0,13 0,59 *
kitokiems
Veiklos sritys/ Zemes ukis Viesbuciai Svietimas
Kriterijai ir
restoranai
Diskriminacija del 0,24 0,38 * -0,14
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,50 * 0,39 * -0,31
del sveikatos
Diskriminacija 0,46 * 0,27 -0,09
del paziuru
Diskriminacija del 0,24 0,22 -0,07
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 0,31 0,36 * -0,20
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del 0,55 * 0,12 -0,11
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal 0,62 * 0,21 -0,06
puolimo galimybes
Veikiant per 0,62 * 0,31 -0,24
socialinius
santykius
Darbuotoju 0,55 * 0,33 * -0,23
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,37 * 0,33 * 0,02
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos 0,66 * 0,31 -0,35 **
srityje
Vadovo itaka 0,38 * 0,31 -0,16
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta 0,17 0,28 -0,20
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju 0,53 * 0,31 -0,25
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 0,46 * 0,21 -0,10
kitokiems
Veiklos sritys/ Sveikatos Poilsio Informacija
Kriterijai prieziura ir organizavimo, ir rysiai
socialinis kulturine ir
darbas sportine
veikla
Diskriminacija del -0,19 -0,25 -0,69 **
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 0,12 -0,42 ** -0,64 **
del sveikatos
Diskriminacija -0,38 ** -0,30 -0,52 **
del paziuru
Diskriminacija del 0,23 -0,29 -0,45 **
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,31 -0,28 -0,62 **
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del 0,15 -0,26 -0,68 **
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal 0,06 -0,30 -0,48 **
puolimo galimybes
Veikiant per -0,29 -0,44 ** -0,48 **
socialinius
santykius
Darbuotoju -0,04 -0,46 ** -0,60 **
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,14 -0,36 ** -0,48 **
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos -0,22 -0,38 ** -0,55 **
srityje
Vadovo itaka 0,52 * -0,11 -0,15
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta -0,17 -0,29 -0,59 **
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju 0,38 -0,17 -0,28
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 0,42 -0,46 ** -0,47
kitokiems
Veiklos sritys/ Finansine Administracine Kita
Kriterijai ir draudimo ir aptarnavimo aptarnavimo
veikla veikla veikla
Diskriminacija del -0,15 0,00 0,39 *
fiziniu pozymiu
Diskriminacija -0,27 -0,25 0,17
del sveikatos
Diskriminacija -0,42 -0,20 0,18
del paziuru
Diskriminacija del -0,01 -0,11 0,33 *
darbiniu savybiu
Diskriminacija del -0,36 -0,28 0,19
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del -0,28 -0,05 0,31
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal -0,10 -0,21 0,47 *
puolimo galimybes
Veikiant per -0,09 -0,31 0,21
socialinius
santykius
Darbuotoju -0,24 -0,32 0,19
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,09 -0,18 0,28
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos -0,17 -0,40 ** 0,27
srityje
Vadovo itaka -0,11 -0,12 0,34 *
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta -0,20 -0,33 ** 0,14
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju -0,05 -0,08 0,31
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas -0,24 -0,08 0,12
kitokiems
Veiklos sritys/ Viesasis Kita Leidyba,
Kriterijai valdymas verslo spausdinimas
ir gynyba veikla ir ?rasytu
laikmenu
tirazavimas
Diskriminacija del 1,07 * -0,12 0,38 *
fiziniu pozymiu
Diskriminacija 1,16 * -0,22 0,52 *
del sveikatos
Diskriminacija 1,00 * -0,03 0,64 *
del paziuru
Diskriminacija del 1,25 * -0,37 0,72 *
darbiniu savybiu
Diskriminacija del 1,20 * -0,04 0,83 *
demografiniu
pozymiu
Diskriminacija del 1,08 * -0,16 0,61 *
psichologiniu
savybiu
Veiksmai pagal 1,02 * -0,05 0,65 *
puolimo galimybes
Veikiant per 0,96 * -0,23 0,44 *
socialinius
santykius
Darbuotoju 0,94 * -0,18 0,49 *
socialiniu paziuru
puolimas
Puolant kasdieneje 0,85 * -0,01 0,22
profesineje
veikloje
Puolant sveikatos 0,87 * -0,20 0,45 *
srityje
Vadovo itaka 1,05 * -0,23 0,84 *
darbuotoju
santykiams
Neatpazinta 1,02 * 0,10 0,66 *
diskriminacija
darbuotoju
santykiuose
Diskriminaciju 1,09 * -0,19 0,47 *
matantys, bet
jos nepatyre
darbuotojai
Nepakantumas 1,21 * -0,35 0,61 *
kitokiems
Pastaba. Sudaryta autores.
Statistines isskirtys
Pastaba: ** z < -0,33, * z > 0,33
1 pav. Respondentu pasiskirstymas pagal profesines veiklos sritis,
N = 1379 (parengta autores)
Fig. 1. Distribution of respondents by areas of professional
activities, N = 1379 (proposed by the author)
Leidyba, spausdinimas ir irasytu laikmenu tirazavimas 2,2%
Kita verslo veikla 2,0%
Viesasis valdymas ir gynyba 3,0%
Kita aptarnavimo veikla 2,0%
Administracine ir aptarnavimo veikla 2,9%
Finansine ir draudimo veikla 2,1%
Informacija ir rysiai 3,6%
Poilsio organizavimo, kulturine ir sportine veikla 4,4%
Sveikatos prieziura ir socialinis darbas 5,9%
Svietimas 12,4%
Viesbuciai ir restoranai 5,9%
Zemes ukis 3,5%
Miskininkyste 1,5%
Prekyba 17,5%
Elektros, duju ir vandens tiekimas 2,8%
Chemijos pramone 2,0%
Lengvoji pramone 4,6%
Statybiniu medziagu pramone 2,1%
Metalo apdirbimas 2,5%
Medzio apdirbimas 3,0%
Transportas 7,8%
Statyba 6,3%
Note: Table made from bar graph.